- galžudis
- gálžudis, -ė smob. (1), galžudỹs, -ė̃ (3a) 1. žr. galvažudys: Kas [taboką] rūkė ar uostė, tas galvą savo turėjo duoti kaip ir galžudis S.Dauk. Idant keltumias prieš mečeivius (kalavijuočius), savo galžudžius S.Dauk. 2. kankintojas: Kurs suėda žmogų, negailis žmogaus, tas gálžudis J. Tas ponas tikras gálžudis, ėdikas žmonių J.
Dictionary of the Lithuanian Language.
